Pažintys gyvenimo su tėvais

Vaikas lengviau save išreiškia per žaidimą ar kitą neverbalinę veiklą nei išsako tai žodžiais. Kyla mintis, kad jaunuoliai jau dabar yra pasiruošę prisiimti atsakomybę veiksmais — dalintis žiniomis, rūšiuoti, mažinti vartojimą mažiau valgyti mėsos, pirkti dėvėtus drabužius ir pan. Kiekvienas ansamblio narys turėjo galimybę ne tik studijuoti naujas partitūras, bet ir tobulėti kaip asmenybė. Stengiuosi perteikti tai, apie ką galvoju, kas mane jaudina, kelia klausimų.

Video: 15 serija. Patarimai tėvams 2021, Rugsėjis

Mintyse ir darbuose - styginių kvartetas. Petro Kuncos kūrybinės veiklos jubiliejui Nr. Pažintys šveicarijoje su tėvais ir septyneriais metais vyresniu broliu Romualdu išgyvenome dramatišką istorijos periodą. Rodės, niekada nesibaigsiantis nepriteklius, lydėjęs daugelį to meto Lietuvos šeimų, slėgė ir mūsų tėvus.

Ta įtampa įsirėžė į mano vaikystę. Net šiandien, kai pasitaiko proga aplankyti mūsų jaunystės gyvenamąją vietą, vadinamą gražiu Vilniaus gatvės vardu, prisimenu kiekvieną jos grindinio akmenį, ant kurio prie vienos ar kitos parduotuvės naktimis tekdavo stovėti eilėse laukiant ir pažintys gyvenimo su tėvais rytą nusipirkti duonos ar miltų Kas vakarą į Rotušės aikštę vedančios menkai apšviestos mūsų gatvės gyventojams privaloma išklausyti nedarni daina, lydima svetimų kareivių batų akompanimento, papildydavo tvyrančią gyvenimo prieblandą.

Tėvai atkakliai kabinosi į gyvenimą ir, praėję išbandymų kelius, įsidarbino pagal specialybę - Kauno muzikinio dramos teatro siuvykloje, siūdavo drabužius ir solistams, ir choristams. Man atsivėrė galimybė lankytis teatre, žiūrėti dramos ir operos spektaklius.

Prisimenu apie Kauno teatro praeities šlovę pasakojamas legendas, kai į namus po spektaklio neretai grįždavome kartu su grupe solistų ar orkestro muzikantų. Abu tėvai džiaugdavosi tais apsilankymais, nes ir jie galėjo jaustis palytėti meno mūzų ir, be abejo, norėjo tai perduoti savo vaikams. Vis dėlto nepasakyčiau, kad mano smuiko mokslų pradžia šeimoje buvo iš anksto aptarta ir nuspręsta.

Pinigologija #131: Kontaktai ir pažintys.

Veikiau atvirkščiai - prislėgus dideliems kasdienybės rūpesčiams, kai mama sunkiai susirgo širdies liga ir jiems pažintys gyvenimo su tėvais teko išeiti iš teatro tėvas perėmė visą šeimos gyvenimo naštąviską lėmė atsitiktinumas. Kur leisim? Nusmelkė mintis, kad jau baigiasi mano puikiosios vasaros - sudie futbolui ir kiemo draugams.

Bet tėvelio balsas mane apramino. Jis atsakė pažintys gyvenimo su tėvais, kad gal reikėtų manęs paties paklausti. Žinoma, buvo smagu, kad tėvai teiraujasi pažintys gyvenimo su tėvais nuomonės, tačiau nieko negalėjau atsakyti, nes galvoje nebuvo jokių minčių apie mokslus, visai nesinorėjo į mokyklą.

Kol klausimas kybojo ore, aš, nerasdamas vietos, išėjau į balkoną ir pamačiau mūsų seną pažįstamą teatro smuikininką, grįžtantį į namus po repeticijos. Tą kartą jo elegancija ir blizgantis futliaras mane taip sužavėjo, kad netikėtai sau pačiam akimirksniu apsisprendžiau. Kitą rytą mama gražiai pasipuošė, padabino mane ir lėtai, kiek leido sveikata, išvedė mane į naują pasaulį. Šiandien jau negalėčiau pasakyti, kad smuikas mano gyvenime atsirado atsitiktinai. Prabėgusių įvykių dėlionė leidžia teigti, kad tai greičiau buvo parengtas atsitiktinumas.

Tik kas jį rengė? Potraukis menui - iš šeimos Dabar aišku, kad tėvai jautė potraukį menui, vertino jo reikšmę žmogaus gyvenime, nors patys neturėjo galimybių pasirinkti meno studijų. Iš Jurbarko kilusi mama Bronė Paulauskaitė mokydamasi gimnazijoje šoko baleto ratelyje, mėgo dainuoti.

Jos brolis Pranas Paulauskas sėkmingai studijavo tapybą ir kitus dailės dalykus Kauno meno mokykloje, tačiau iš bado susirgo džiova ir anksti pasitraukė iš gyvenimo. Mano brolio Romualdo pasirinkimą tapti dailininku, be abejo, paskatino dėdės pavyzdys. Tėvas Bronius Kunca, kilęs iš Klangių kaimo prie Veliuonos, galėjo sau leisti tik kelias privačias smuiko pamokas Kauno konservatorijoje, bet nusipirko vokišką Jacobo Steinerio smuiko su charakteringa liūto galva kopiją.

Pasakojo, kad jų repertuare ypač populiarios buvo G. Ansamblyje kartu su tėvu grojo Veliuonos krašte ir Užnemunėje pagarsėjęs smuikininkas Vaitiekus Grincevičius, dainininkės Beatričės Grincevičiūtės brolis, taip pat tėvo broliai ir draugai. Kapelą sudarė du smuikai, klarnetas, mandolina, gitara, būgnas. Šiuos tėvo gyvenimo epizodus man teko susidėlioti iš atskirų nuotrupų, atsitiktinių radinių ir liudininkų prisiminimų, nes tėvas apie tai pasakodavo retai ir mažai.

Kai vaikai bijo…

Man susidarė įspūdis, kad jam smuikas buvo ypač patrauklus, tačiau galimybių tapti smuikininku neturėjo, todėl visas viltis sudėjo į mano mokslus Kauno dešimtmetėje muzikos mokykloje. Su tėvu kartu lankydavome gastroliuojančių smuikininkų koncertus Kauno J. Gruodžio mokyklos salėje, pirkdavome tada tik ką pradėtas gaminti ilgai grojančias plokšteles su žymių smuikininkų įrašais.

Matyt, kad įvairių žmogaus gyvenimo įvykių sąsajas galima įžvelgti tik po daugelio metų - tik tuomet supranti mokytojų įtaką profesinei brandai. Pirmasis kvartetas Kauno dešimtmetėje muzikos mokykloje pajutau dėmesingų, jautrių, inteligentiškų mokytojų globą. Gyvenimo sąlygos pokaryje visiems buvo nepalankios, todėl didžiausios vertybės buvo bendravimo šiluma, vaikams rodomas dėmesys.

Žinoma, mūsų mokykla buvo išskirtinė, girdėdavome sakant - ten ir vaikai, ir mokytojai kitokie.

Kaip elgtis paaugliams, kai jie nori gyventi tvariau, bet tėvai nepalaiko? Šįkart ir norime panagrinėti probleminę temą, kai vaikai iš savo tėvų susilaukia ne tik žeminimų, bet ir patyčių dėl jų pastangų gyventi tvariau.

Mes didžiavomės tuo ir norėjome būti kitokie, geresni. Dešimtmetėje muzikos mokykloje turėjome išeiti ir muzikos, ir vidurinės mokyklos programas, krūviai buvo milžiniški, dėl to kai kurios disciplinos neišvengiamai nukentėdavo.

Prisimenu, braižyba buvo vienas didžiausių baubų, nes surydavo begalę laiko, dažnai nakties miego sąskaita.

Iš karto noriu pasakyti, kad šiandien reiškiu padėką ir klaupiuosi prieš kiekvieną mane mokiusį pedagogą, nes iš laiko ir nueito kelio nuotolio galiu įvertinti jų pasiaukojamu darbu suteiktas pažintys gyvenimo su tėvais. Mano grojimo styginiame kvartete samprata buvo formuojama būtent Kauno dešimtmetėje muzikos mokykloje. Smuiko mokytojas Vladas Varčikas individualiose pamokose man nuolat kalbėdavo apie kvarteto kaip keturių skirtingų žmonių bendravimo būdo grožį.

Smagu tai prisiminti ir todėl, kad kvarteto disciplinos iš viso nebuvo programoje, tačiau ir kiti mokytojai - Antanas Rauchas, Eduardas Satkevičius, Kęstutis Ivaškevičius ir Domas Svirskis apie ją aiškindavo pamokose, o viešuose koncertuose grodami to žanro kūrinius įkvėpė ir mus. Tai ne vienam mokiniui įdiegė mintį, kad tikrasis menas prasideda kažkur aukščiau, už privalomos programos ribų.

Taip ir mes, keturi mokiniai - Gediminas Šimulynas, aš, Donatas Katkus ir Arvydas Griškevičius - buvome suburti į pirmąjį mūsų gyvenime kvartetą. Prisimenu ir pirmą lietuvišką mūsų repertuaro kūrinį - vyresnės klasės mokinės, būsimosios kompozitorės Konstancijos Brundzaitės Pjesę styginių kvartetui.

pažintys gyvenimo su tėvais

Vienas kvartetas, antras Mokyklos kvartetą ir šiandien pažintys gyvenimo su tėvais prisiminti susitikus jo narius. Juoba kad su vienu iš jų, dabartiniu pažintys gyvenimo su tėvais D. Katkumi, įstoję į konservatoriją, karštai ėmėmės styginių kvarteto studijų pas šio žanro autoritetus prof.

Jurgį Fledžinską ir prof. Eugenijų Paulauską, o dar vėliau kartu griežėme Valstybiniame Vilniaus kvartete. Kolegos suprato humorą ir pavadinimas prilipo. Šiais laikais tokie pašmaikštavimai pavadinimuose jau tapo įprasti, tik kartais prasilenkia su geru skoniu. Studijavome rimtai, dairydamiesi į autoritetą - Lietuvos kvartetą.

Po pažinties su čekų Smetanos kvartetu koncertavo konservatorijos salėje nutarėme sekti jų pavyzdžiu ir L. Tai buvo rizikingas, bet labai padedantis susikoncentruoti kūrybinis metodas, kuris skatino profesinį ansamblio augimą. Baigęs konservatoriją buvau paskirtas į Valstybinės filharmonijos simfoninį orkestrą ir Kaplūnu, Edita Vasiliauskaite ir Grigorijumi Livšicu subūriau Valstybinės filharmonijos simfoninio orkestro styginių kvartetą.

pažintys gyvenimo su tėvais

Mūsų egzistavimui pritarė Filharmonijos meno vadovas kompozitorius Rimvydas Žigaitis, rėmė ir naujasis Filharmonijos orkestro vyriausiasis dirigentas Juozas Domarkas.

Per gana trumpą laiką pavyko išstudijuoti pirmąją kvarteto programą, tačiau pasirengimas koncertuoti užėmė daugiau laiko.

Jums gali patikti

Tai buvo D. Šostakovičiaus kvartetas Nr. Mozarto Kvintetas A-dur, K, kurio repeticijos ir koncertai su tuomet jaunu klarnetininku Algirdu Budriu atmintyje liko lyg koks lakmuso popierėlis, pagal kurį matuojama visų kitų interpretacijų kokybė.

Žigaitis netikėtai pasiūlė dalyvauti kompozitoriaus Jono Nabažo mečio jubiliejiniuose renginiuose - atlikti jo Styginių kvartetą. Šis sodrus, ryškaus lietuviško kolorito kūrinys mane tebežavi ir šiandien, esu įsitikinęs, kad jis vėl atsiras koncertinėse kvartetų programose.

Nabažo kvar- tetą po kelerių metų įrašėmė radijo fondams Vilniuje ir Maskvoje kartu su savo naujaisiais Vilniaus kvarteto kolegomis Audrone Vainiūnaite, Donatu Katkumi ir Augustinu Vasiliausku. Kompozitorius sutiko su mano parengta ir kartu su kolegomis realizuota nauja atlikimo redakcija, įraše ji ir skamba. Nabažo kūrinio pirmasis atlikėjas buvo Lietuvos kvartetas, parengęs ir savo redakciją, ir jos garso įrašą.

Pedagoginę veiklą pradėjęs m.

Sekite mus:

Dvariono mokykloje, tapau Vilniaus M. Čiurlionio meno mokyklos smuiko mokytoju. Bet svarbiausia, atsivėrė platesnės profesinio tobulėjimo galimybės. Tobulėjimo keliu Mus visus bendram darbui telkė nuolatinė prof. Fledžinsko parama. Jo ir tuometinio aukštojo ir specialiojo mokslo ministro Henriko Zabulio rūpesčiu galėjome išvykti į aspirantūrą Maskvos P.

Čaikovskio konservatorijos kvarteto klasėje. Prisimenu stojamųjų egzaminų programą: L. Kamerinio ansamblio katedros profesūros nuomonė buvo palanki ir mus priėmė trejų metų studijoms. Prasidėjo naujas, audringas ir pakilus, ansamblio kūrybinės veiklos etapas.

Kad pasiektume aukščiausią skambesio kokybę, privalėjome išmokti naujai mąstyti.

Autorius: Monika Kairienė Publikuota: Lankytis pas psichologą ar garsiai apie tai kalbėti mūsų visuomenėje vis dar nėra priimta, nors pamažu ši nuostata keičiasi, suprantama, kad rūpintis psichikos sveikata taip pat svarbu kaip ir fizine. Tad ir tėvai, susidūrę su tėvystės iššūkiais, ne visada skuba kreiptis į vaikų psichologą.

Kiekvienas ansamblio narys turėjo galimybę ne tik studijuoti naujas partitūras, bet ir tobulėti kaip asmenybė. Kvarteto žanras tapo svarbiausiu atskaitos tašku kiekvieno mūsų gyvenime. Sunkumai prasidėjo tada, kai reikėjo pradėti mokytis pažinti save ansamblyje, ieškoti tarpusavio supratimo. Todėl po studijų Maskvoje į Tarptautinį kvartetų konkursą Lježe Belgija vykome jau su kitu violončelininku - I.

Kučinską pakeitė A. Tolesnis mūsų kelias klostėsi sėkmingai - I premija Lježo konkurse, pirmieji labai sėkmingi kvarteto koncertai ir pripažinimas Austrijoje. Būtina papasakoti apie pagrindinius mūsų aspirantūros studijų profesorius - smuikininkus A. Grigorianą ir V. Dar mokydamasis Kaune buvau gerai susipažinęs su A. Mielas ir gerbiamas konservatorijos smuiko profesorius 22 pažintys 19 Radovičius, kurio klasėje susiformavo mano profesionalūs grojimo įgūdžiai, skatino domėtis visomis smuiko literatūros naujovėmis, greta kitų darbų aukštai vertino prof.

1. Atminkite, kad niekas nedraudžia susitikti1

Grigoriano metodiką, nurodydavo, kurie jo sukurti pratimai tinka man. Tad Maskvoje susitikę su A. Grigorianu aptardavome jo metodikos naujoves.

pažintys gyvenimo su tėvais

Man tai labai padėjo geriau suvokti ir individualų, ir ansamblinį muzikavimą. Gvozdeckio reikšmė Vilniaus kvarteto biografijoje išskirtinė, jis dažnai pats atvykdavo į Vilnių mums dėstyti.